Spalvoti BRILIANTAI – šiandien geidžiama investicija

Email Spausdinti

Pastarąjį dešimtmetį spalvoti mineralai – kvarcų, berilų, turmalinų ir kitų grupių spalvoti brangakmeniai tapo madingi, paklausūs ir populiarūs  rinkoje. Žinoma, spalvoti briliantai  pamažu, tačiau stabiliai ir užtikrintai  įsitvirtino rinkoje.

Per paskutinius penkerius metus, smarkiai išaugus prašmatniems ( fancy ) dar vadinamos netradicinės, neordinarinės  spalvos briliantų  paklausai - nišą užpildė  įvairiausių  spalvinių charakteristikų brangakmeniai. Jie vadinami: „unikalios spalvos“, „retai sutinkami“ ir t.t. Amerikos gemologijos institutas GIA, vienas iš pirmųjų , sukūrė klasifikacines  skales bei spalvų  vertinimo diagramas atitinkančias tarptautinius standartus.

   Šalyse, kuriose stipriai išvystyta spalvotų briliantų infrastruktūra: Jav, Belgija, Izraelis, Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir k.t. dažniausiai vadovaujamasi senai nusistovėjusiais terminais fantastiniams, prašmatniems, (fancy)  briliantams apibūdinti. Jie apima baltiems, nespalvotiems taikomus 4c parametrus( spalva, švarumas, apdirbimas, svoris ) pridedant mineralų spalvą apibūdinančias charakteristikas. Spalva nustatoma žiūrint į briliantą per aikštelę,- apibūdinama paprastai: raudona, geltona, žydra, ir t.t. Dėl tikslesnių kolorito parametrų  naudojamos papildomos lentelės nuo 0 iki 10, spalvos intensyvumas apibūdinamas procentais nuo 0% iki100%. Praktikoje  labai dažnai naudojamasi šešių spalvų lygių lentele, kuri buvo sukurta specialiai geltoniems brangakmeniams Pvz.:

  1. Fantastinis šviesus( fancy light )
  2. Fantastinis (fancy)   
  3. Fantastinis intensyvus (fancy intense )
  4. Fantastinis gilus ( fancy drep )
  5. Fantastinis tamsus ( fancy dark )
  6. Fantastinis ryškus ( fancy vivid )

        

        Žinoma didesniu populiarumu pasižymi ryškesnių tonų egzemplioriai, kurių  atspalviai dažnai pereina į oranžinius bei rudus ochros atspalvius.

       Kadangi gamtoje  žydrų, žalių bei raudonų  spalvų brangakmenių sutinkama ypatingai retai palyginus su geltonais,  rudais ar juodais,- jų spalva taip pat apibūdinama kaip: fantastinis žydras- šviesus, arba rožinis intensyvus, arba mėlynas ryškus ir t.t. Šie ypatingai vertinami ,- unikalūs gamtos kūriniai nuo seno turi vardus. Dabartiniais laikais atrasti retesni  egzemplioriai taip pat gauna pavadinimus bei numerius, pagal kuriuos jie patenka į aukcionus  ar parodas. Senieji briliantai, kurių istorija apipinta legendomis, skaičiuojama šimtmečiais , traukia lankytojus į muziejus tarsi galingi magnetai ir kursto seniai išblėsusias aistras.

      Vienas žymiausių žydrųjų briliantų „Hope“ arba Žydroji viltis“,- keletą kartų peršlifuotas  ir suliesėjęs iki 44,4 ct. svorio.Jo istorija aprašoma nuo 1642 metų. Atvežtas iš Indijos ir pagarsėjęs kaip deimantas „žudikas“, šiuo metu saugomas Smitsonovskio vardo muziejuje Vašingtone.Jo spalva dažnai apibūdinama kaip „safyrinio žydrumo“, ypatingo švarumo bei kokybės, nepriekaištingo apdirbimo ,- vertinamas kaip vienas rečiausių ir įdomiausių šios spalvos etalonų.

    Ne mažiau garsus briliantas „grafas Orlovas“, aprašomas kaip melsvai- žalsvo švelnaus atspalvio egzempliorius. Briliantas iki šių dienų išlaikęs savo pirminį indišką apdirbimą,- dėl to vertinamas kaip istorinė brangenybė. Šiuo metu saugomas Rusijos deimantų fonde Maskvoje.

    Vienu iš žymiausių rožinių briliantų laikomas „Derianur“. Pirmą kartą paminėtas apie 1642 metus, vėliau vadinamas „Didžiąja lentele“ dėl savo plokščios formos. Manoma, kad jo antroji pusė( po apdirbimo deimantas skilo į dvi dalis) šiandieną yra Irano šeicho nuosavybė.

    Garsusis „Drezdeno žaliasis“,- tai puikus obuolio žalumo spalvos briliantas. Nepriekaištingo švarumo

akmuo sveria 41 ct, šiuo metu saugomas Vienoje.Jo istorija visuomenėje  pradedama skaičiuoti nuo 1700 metų. Tai tik keletas retųjų spalvų briliantų pavyzdžių, kurių sąrašas kur kas ilgesnis.

      Visai kita padėtis šiandieną  su geltonais, rudais bei juodais deimantais. Jų populiarumą lemia gausus pasirinkimas ir pasiūla rinkoje. Pastaraisiais metais jie išgyvena savo tikrąjį renesansą. Po to , kai buvo atrasta ir pradėta intensyvi  spalvotų brangakmenių gavyba Argile Australijoje,- jiems vertinti buvo sukurti atskiri spalviniai etalonai. Siekiant pristatyti rinkoje iki šiolei nelabai populiarius taip vadinamus „šampano“ – švelniai rusvos  ir „konjako” rudų,  ochros atspalvių mineralus , buvo pasiūlyta speciali vertinimo skalė C1 – C7 – C 10. Pagal  kurią spalva prasideda nuo: „labai šviesus šampanas“, „vidurinis šampanas“, „tamsus šampanas“ ir t.t. Užbaigia skalę: „ šviesus konjakas“, „tamsus konjakas“. Tokia spalvinė klasifikacija padėjo šiems puikiems brangakmeniams įsitvirtinti rinkoje ir drąsiai konkuruoti  gaminiuose šalia kitų spalvotų briliantų.

     Iš senųjų istorinių šių  spalvų egzempliorių  verta paminėti įžymųjį „Šachą“, kuris yra švelniai gelsvo atspalvio. Pirmas įrašas ant jo briaunų datuojamas 1000 metais pagal arabiškąjį ir 1591 metais pagal krikščioniškąjį kalendorius. Tikriausiai šiai unikaliai brangenybei tiktų spalvinė charakteristika :“šviesus šampanas „ – deja unikalūs pavyzdžiai dažnai netelpa į šiuolaikinių vertinimų rėmus.

    Kitas ne mažiau garsus briliantas: “Austrijos geltonasis“ arba „Florentietis“  apibūdinamas kaip citrinos geltonumo, fantastinis- ryškus  mineralas. Šiuo metu saugomas Vienoje. Taip pat briliantas „Tifani“, – geltonai – oranžinis, sveriantis 128,5 ct, rastas apie 1878 metus. Priklausantis garsiai juvelyrikos firmai „Tifani ir Co“.

     

      Kadangi stambūs, unikalūs deimantai turėjo rasti savo pirkėją,- ne visiems buvo lemta išvysti dienos šviesą nesuskaldytiems iki palankaus prekinio dydžio. Pagal statistiką – iš tūkstančio briliantų ,tik vienas turi gražią, natūralią ,gamtos dovanotą spalvą. Tai leidžia spręsti apie jo kainą, paklausą bei kapitalo investiciją. Pagal retumą bei unikalumą spalvos išsidėsto sekančiai: raudona, žalia , mėlyna, rožinė, žydra, vėliau seka oranžiniai, visi konjako atspalviai, eilę užbaigia šampano – švelniai rusvieji atspalviai.

     Faktoriai lemiantys deimantų spalvų įvairovę yra pačios gamtos užgaidos ,- slėgio poveikis, temperatūrų skirtumai ,vietovės ypatumai ir t.t. Mokslininkų nuomone tai įeinantis ir išeinantis šviesos srautas, kuris sugeria ir atspindi priemaišas, esančias minerale. Kuo daugiau priemaišų (koncentracija azoto, boro atomų) taip pat struktūrinių defektų, kurie iškreipia kristalinės gardelės struktūrą,- tuo intensyvesnė spalva.

   Iki 20a. pradžios, kol nebuvo naudojamasi radiaciniu poveikiu, aukštų temperatūrų bei slėgių kaita laboratorijose,- į rinką patekdavo tik natūralūs spalvoti briliantai. Vėliau ,pradėjus naudoti įvairias šiuolaikines technologijas taip vadinamą mineralų taurinimą, į rinką patenka ir didelė dalis  termiškai  apdorotų brangakmenių.

    Tačiau, nežiūrint įvairių niuansų, per paskutinį dešimtmetį spalvotų briliantų paklausa pasaulinėje rinkoje smarkiai išaugo ir tolygiai auga. Natūralių spalvotų deimantų kainos pamažu  šoktelėjo iki 10 kartų ir daugiau. Jeigu peržvelgtume žymių tarptautinių aukcionų „Sotbis“, “Kristis“ pardavimų rezultatus, kur spalvoti briliantai buvo parduoti iki 1,000,000 dolerio už  karatą, galime spręsti apie paklausą.

    Taigi praėjusį šimtmetį,  pradėjusi gyvuoti nuomonė, kad  spalvoti briliantai yra viena iš geriausių ir patikimiausių kapitalo investicijų,- šiuo metu pasitvirtino su kaupu. Nusistovėjęs mentalitetas baltų – skaidriųjų deimantų atžvilgiu, dėl jų pranašumo bei kokybės – pamažu keičiasi spalvotųjų naudai. Tolerancija ir supratimas bei palanki  visuomenės  nuomonė, leidžia tikėtis dar didesnio spalvotųjų mineralų poreikio juvelyrikoje. Tuo labiau, kad žymių firmų dizaineriai savo papuošalų kolekcijose  taip pat  vis dažniau atsisuka į spalvotų mineralų pasaulį.  Vyraujanti tendencija, jog patys  gaminiai, papuošalai  su brangakmeniais „optiškai“ didėja, tai taip pat sąlygoja  fantastinių – unikalių spalvų poreikį.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė