Briliantas (Deimantas)

DEIMANTAS

    Savo pavadinimą deimantas gavo nuo graikiškojo „adamas“ – nenugalimas, persiškojo „elma“ – tvirčiausias, vėliau transformavęsis – adamant, demant ir kt.

   Jo tvirtumas tapo Indų filosofijos dalimi ir poetų apmąstymais apie laiką,amžinybę, visatos begalybę. Viena iš tokių legendų byloja, kaip išmintingas varnas atskrenda ant aukšto kalno, vieną kartą per tūkstantį metų, kad pagaląstų snapą į didžiulį deimantą. Kai deimantas bus nušlifuotas,- bus praėjusi viena visatos gyvavimo akimirka. O žmogus tuo tarpu džiaugsis suvogdamas jog gali pabūti dulke ir sekundės dalele šioje begalinėje laiko citadelėje.

  Taigi nuo neatmenamų laikų šis mineralas – brangakmenių karalius, kurio struktūra artima kubinei, o anglies atomai sudaro tvirtą junginį. Todėl šlifuoti deimantą galima tik kitu deimantu. Dar senovės Indijoje buvo pastebėta jog vieną kraštinę trinant į kitą – jos abi pradeda blizgėti. Taip pamažu įvairius šlifavimo būdus taikant , juos tobulinant deimantas tapo briliantu.

  Šiandieną žinomi įvairiausi briliantų šlifavimo būdai: klasikinis(58 briaunos),bagetas, markizė, trilijonas ,ovalas princesė ir daugelis kitų.

  Balta brilianto spalva, kuri balta gali atrodyti kiekvienam žmogui,-specialistui gali būti: vandens skaidrumo, debesėlio blyškumo, sniego, pilkšva, gelsva, šilta, šalta ir t.t. Ekspertai naudojasi spalvų skale, kuri nustatyta vadovaujantis tarptautiniais standartais.

  Formuojantis deimantams ,atsiranda natūralūs intarpai, mineralų priemaišos,- visa tai lemia deimanto kokybę. Ypatingo švarumo deimantai randami gana retai.

   Deimantų radimvietės išsibarsčiusios po visą pasaulį. Dar VI-X a. iki mūsų eros jie buvo atrasti Indonezijoje, Kalimantano Borneo saloje. Brazilijoje, kuri garsėja spalvotaisiais deimantais kasyklos atrastos XVIII a. Namibija, Angola, Zairas ,- turtingos savo kimberlitinėmis šachtomis. Garsiausios Rusijos  deimantų kasyklos randasi Jakutijoje.

   Astrologiniu požiūriu tai labai stiprus akmuo ir su juo susidraugauti lemta ne visiems. Laimę suteikia ir savo galias jis atskleidžia tik tuo atveju,- jeigu tai šeimos brangenybė,- paveldėta iš kartos į kartą, arba briliantas įteiktas kaip valdžios , pripažinimo simbolis. Labai gerai kai briliantai dovanojami ypatingomis progomis: sužadėtuvių, vestuvių, kūdikio gimimui atminti, pilnametystės sulaukus ir t.t.

  Patekęs pas naują šeimininką šis mineralas liks neutralus 7-9 metus, tačiau jeigu žmogus godus,  irzlus, piktas,- pradės jam kenkti. Vogti briliantus ,- reiškia pasirašyti sau mirties nuosprendį, o savo šeimos nariams – įvairiausias negandas, neišgydomas ligas ir kitas nelaimes. Kategoriškai nepatariama pirkti deimantų lombarduose arba atsiimti jais skolas ir t.t.

   Na o tie laimingieji, kurie gali džiaugtis šio brangakmenio palankumu,- turėtų tikėtis sėkmės biznyje, moksle, .kelionėse. Žiede ar kulone nešiojamas mineralas veikia kaip variklis. Skatina žmogų tapti ryžtingu, nenugalimu, įžvalgiu bei atsargiu. Alchemikai  jam priskiria visų ligų profilaktiką , tačiau svarbiausia, ką pabrėžia senovės išminčiai tai jaunystės eleksyras. Nuolat stimuliuodamas ir stiprindamas širdį briliantas linki geros nuotaikos ir paprastumo. Tarsi sakytų: manęs nepergyvensite,- tai ko jaudintis? Be to šie brangakmeniai, kaip magnetai pritraukia turtus ir visokeriopą sėkmę,- bet... sąlyga vienintelė – jie turi būti įgyti sąžiningu būdu.

   Tai pirmas zodiako rato brangakmenis. Jis vadovauja kitų mineralų ritmui. Todėl tinka derinti su kitais brangakmeniais : perlais, smaragdais, safyrais, ametistais topazais akvamarinais ir t.t. Tinka visiems zodiako ženklams jeigu tik šie sugeba su juo susidraugauti. Koncentruota saulės energija sąjungoje su keturiomis stichijomis – jėga ,kuri stato ,griauna, paniekina ir išaukština vienu metu. Stipri, intelektuali asmenybė  tai pajėgi suprasti.
 

     Visi žymiausi deimantai nuo šimtmečių pradžios ir šiais laikais atrasti ,- turi savo vardus. Tai

garsieji: Kulinanas“, „Afrikos Žvaigždė“, „Didysis Mogolas“, „grafas Orlov“‘ „Šachas“ ir kt.

 Didysis „Kulinaras“: 1905 metais buvo rastas Pietų Afrikoje, svėrė 3106 karatus ( 1 kt – 0,2gr.).Jis buvo supjaustytas į 105 brilintus.Du patys didžiausi puošia karališkąjį skeptrą  ir Anglijos karalienės karūną. „Hope“ – (Žydrosios vilties) brilianto istorija ne mažiau įdomi ir baisi. Tai deimantas – žudikas. Tačiau „Šacho“ istorija ,kurią pavyko atsekti maždaug nuo 13 –ojo amžiaus ne mažiau garsi.Jo istorija išraižyta ant jo briaunų. Daugelis mokslininkų, tyrinėję šį brangakmenį paminėjo jo gelsvoką atspalvį ir netaisyklingą formą.

   Pirmas įrašas Arabų kalba „Nizale Šach 1000m.“ Pagal krikščioniškąjį kalendorių tai 1591 metai, padarytas senojoje Indijoje. Keičiantis valdovams, kitas įrašas: Džechan-šach 1051m“ jau mini garsųjį Indijos šachą, kuris pastatė Tadž-Machalą,- mauzoliejų  savo anksti mirusiai mylimai žmonai atminti. Jo sūnus, labai žiaurus Alamgiras, užėmė sostą nužudęs tris savo brolius , o tėvą įkalino bokšte.

   Savo sostą žiaurusis valdovas išpuošė tūkstančiais brangakmenių o baldakime įsikūrė jo didenybė briliantas „šachas“

  Tuo metu į Indiją atvykęs pirklys, keliautojas ir kaip manoma Anglijos šnipas Žanas Batistas Tavernje, sugebėjo įgyti valdovo pasitikėjimą.Ir nuo  to prasidėjo kitų garsiųjų  briliantų kelionė po Europą. Tai garsusis „Hope“ – (Žydroji viltis), - deimantas žudikas. Taip pat „Didysis Mogolas, kuris vėliau  pervadintas „grafu Orlovu“  ir papuošęs imperatorienės Jekaterinos II –sios  karūną. Ir k.t.

  Bet grįžkime prie įžymiojo „Šacho“. Soste briliantas sėdėjo neilgai. Valdovas  Alamgiras buvo nunuodytas ir brangenybė iki  1737 tūnojo saugyklose. Kai  Persijos šachas Nadiras užkariavo Indiją ,- visas didžiąsias ir nesuskaičiuojamas brangenybes  išgabeno į Persiją. Užgrobtais briliantais džiaugėsi neilgai,- buvo sąmokslininkų nužudytas. „Šachas „,- vėl pateko į saugyklas.

  Praėjus beveik šimtui metų  Persijos valdovas Kagžar – Ali įsakė išgraviruoti  jo vardą  garsiajame briliante. Taip atsirado ketvirtas įrašas datuojamas 1242 metais. O pagal krikščioniškąjį – ėjo 1824

–ieji. metai. Netrukus Persija įsivėlė į ilgai trukusius ir galutinai šalį sužlugdžiusius Užkaukazės karus su Rusija.

   1828 metais ,pagal taikos sutartį Persija  įsipareigojo išmokėti Rusijai  nemenką kontribuciją. Negana to , buvo žiauriai nužudytas rusų pasiuntinys žymus poetas ir dramaturgas Aleksandras Gribojedovas. Bijodamas naujo konflikto su Rusija  šachas išsiuntė savo sūnų princą Mirzą,  kuris įteikė garsųjį  briliantą „Šachą“ imperatoriui Nikolajui I-ajam. Šis, priimdamas brangenybę, pasakė: „Tegu amžiams būna pamiršti  kraupūs Teherano įvykiai“.

    Nuo  to laiko briliantas buvo laikomas Žiemos rūmų saugyklose. Tyrinėjamas įžymių Rusijos mokslininkų, mineralogų, istorikų bei archeologų. Pirmą kartą buvo iššifruoti bei perskaityti visi įrašai išgraviruoti ant mineralo briaunų.

 Per pirmąjį pasaulinį karą, carų brangenybės buvo pervežtos į Maskvos Kremliaus saugyklas. O istorijai pasisukus priešinga kryptimi,- 1922 metais , bolševikų sudaryta komisija,- su ironija žvelgė į carų brangakmenius. Daugelis brangakmenių tada paslaptingai dingo. Vėliau kai kurie pasirodė  didžiųjų Europos monarchų karūnose bei valdžios regalijose. Tačiau garsiajam „šachui“ buvo lemta pasilikti Maskvoje.

   Šiandieną Kremliaus brangenybių saugyklose, ant tamsiai raudono aksomo , puikuojasi jo didenybė „Šachas“, kuriam buvo lemta išgyventi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos įvykius, tapti liudininku begalinio žiaurumo, klastos ir melo. Puikuotis neįsivaizduojamoje prabangoje, pergyventi carus bei imperatorius, sukelti karus ir sudaryti taikos sutartis. 

   Deimantas niekina tinginius ir nevykėlius. Netgi paveldėta brangenybė lieka abejinga šeimininkui, kurio širdis linkusi vegetuoti  o ne kurti.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė

There is no image in this category

 

 

 

Phoca Gallery