Rubinas

RUBINAS

 Pavadinimą rubinas gavo dėl savo ypatingos raudonai ružavos spalvos. Šios spalvos dažnai asocijuojasi su aistra bei karštais jausmais.(“rubeus”- lot. Raudonas.) Minerologai rubiną priskiria korundo porūšiui , kuriam priklauso ir safyras.Rubinas turi daugiau aliuminio  bei chromo priemaišų ,kurios ir suteikia skaisčiai ryškius rožinius atspalvius ,”Balandžių kraujas” taip vadinasi rubino spalvos etalonas, kuris persimaino nuo prinokusios avietės iki kraujo raudonumo suteikdamas mineralui išskirtinį žavesį. Tai valdžios  simbolis, ne veltui jo pavadinimas sanskrite “Manikija” išvertus – spalvų caras.Kitas pavadinimas ,kuriuo ilgą laiką Indijoje buvo vadinami rubinai taip pat kilęs iš sanskrito “Ratnanaijana” – Brangakmenių valdovas.

 

    Taigi karališkas, nuostabusis, magiškasis, šviesusis,- rubino apibūdinimai  simbolizavo valdžią, jėgą, išmintį bei didelę energijos koncentraciją. Žmonės ,kurie sugebėdavo ją įvaldyti, turėjo įtaką kitiems , valdė turtus ,priimdavo lemtingus sprendimus, planavo karus, nulemdavo  tautų likimus. Tarp žymių žmonių, karvedžių gausu liūto ženklo atstovų ,- dėl to paplito nuomonė, jog rubinas” liūto” akmuo. Iš tikrųjų tai tiesa, tačiau ne kiekvienas liūtas nusipelno rubino.

     Šį mineralą nešioja, myli, nori įsigyti stiprios asmenybės, kurios pasižymi tvirta valia, savikontrole, gebėjimu daryti įtaką kitiems, mokėjimu išlikti teisingiems rizikingose situacijose,- žodžiu asmenybėms ,kurie sugeba būti metcenatais bei altruistais , tuo pačiu  būdami valdžios viršūnėse. Tokių asmenybių gausu tarp įvairių zodiako ženklo atstovų. Silpniems , bijantiems priimti sprendimus , neryžtingiems žmonėms  rubino geriau neturėti. Šį mineralą  nešioti ,-būtina nusipelnyti anksčiau minėtomis charakterio savybėmis.Bet kokio mineralo  ir žmogaus draugystė įmanoma tik tada, kai  sutampa jų biorezonansas. Tai yra vibracijos ir biolaukai. Pasaulyje vyraujanti simpatija bei antipatija, trauka bei atstūmimas ,visiškas neigimas galioja ir mineralogijoje. Dėl šios priežasties ypatingai svarbu neapsupti savęs atsitiktiniais daiktais , ypač papuošalais. Žinant jų įtaką organizmui neverta eikvoti savo energijos vienkartiniams blizgučiams. Lemtingu momentu geriau pasitarnaus senas močiutės žiedelis, ar nemadingi mamos  auskarai, negu paskubomis įsigyta ryški, spalvinga bižuterija.

   Purpurinės spalvos  mylėtojai siekia įsakinėti bei lyderiauti. Juos retai kada graužia sąžinė, nes bet kokias neigiamas emocijas gena šalin, rasdami begales save pateisinančių priežasčių. Dėl to juos dažnai vadina beširdžiais. Jeigu besaikės ambicijos neužvaldo jų asmenybės,- visose srityse pasiekiamos aukštumos.  Rubinas kaip tik toks mineralas, kuris padeda veržliems ,drąsiems žygiams. Mylėti gyvenimą ir mėgautis pasiektais rezultatais – gali tik ryškios asmenybės.Tai  gerai įkūnija  skaisčiai raudonas rubinas/ Tačiau kaip ir visuomet išlieka mažytis “bet/”. Gamta myli pusiausvyrą ir polinkis lyderiauti dažnai nustelbia sveiką protą, tada nuo šviesuolio iki diktatoriaus arba despoto tik vienas žingsnis.

   Po deimanto korundas (9 tvirtumas pagal Moosą) laikomas vienu iš brangiausių mineralų. Raudona jo rūšis vadinama rubinu randami Birmoje, Tailande, Indijoje,Kanadoje ,Norvegijoje, JAV, Urale,  Čeliabinske ir kt. Dėl savo tvirtumo dauguma rubinų buvo naudojami pramonėje. Iš čia kilo pavadinimas “naždakas”, taip vadindavo rubinus netinkamus juvelyrikai.

  Pagal vieną iš  biblijinės legendos versijų , Mozė išskobė  dešimt dievo įsakymų ant lazurito plokštelių rubino smaigaliu.  Šiandieną sintetiniai korundai plačiai naudojami pramonėje.

Manoma ,kad Europą rubinai pasiekė po Aleksandro Makedoniečio žygių. Iki tol jie pavieniais egzemplioriais patekdavo iš Afrikos ir buvo vadinami” karbunkulais.” Senojoje Rusioje visi skaisčiai raudoni akmenys buvo vadinami “jachontais”.Vieni žymiausių to meto rubinų puošia  garsiąją “Manomacho kepurę”, kuria buvo karūnuojami visi carai iki Petro 1-ojo.Kiekvienoje iš aštuonių auksinių plokščių puikuojasi po stambų rubiną ir kiti spalvoti brangakmeniai.Garbingiausiems kariams caras dovanodavo prabangų kardą, kurio rankenoje tarp kitų brangakmenių būtinai puikuodavosi rubinas.

  Antikos laikais Graikijoje  rubinai buvo vienodai mėgiami kaip ir safyrai, bei smaragdai. Jeigu turėtume galimybę bent pusvalandžiui persikelti į tuos laikus ir pasivaikščioti senomis Graikijos gatvelėmis pamatytume – kaip gausiai moterys ir vyrai puošėsi žiedais, sagėmis, auskarais, apyrankėmis, fibulomis( smeigtukas togai susegti , sudėlioti žemyn krentančias  klostes), o kur dar indai gausiai inkrustuoti rubinais bei safyrais.Kapaviečių tyrinėjimai ,bei senoviniai radiniai  pilni rubinų, apdirbtų pačiu primityviausiu, senoviniu būdu.

 Viduramžiais rubinų paklausa dar padidėjo.Karalių dvarai neįsivaizdavo karūnų bei kitų svarbių regalijų be rubinų.Anglijos karaliaus dvare buvo pabrėžiama ,kad tik šis mineralas deramai simbolizuoja karališką dinastiją (kaip gi kitaip pabrėši ,kad esi kilmingo kraujo) tradiciją netrukus perėmė ir Prancūzija. Minėta “Manomacho kepurė” tik I.Rūsčiojo laikais buvo papuošta rubinais , kuriuos jis be galo mėgo.Šių  mineralų paklausa didėjo tolygiai deimantams bei perlams.To meto ginklai; muškietos o ypač špagos neapsiėjo be purpurinių akmenėlių.Jeigu pažvelgsime į garsiąją Drezdeno ginklų kolekciją. Žymusis kardas, kurio kryžiaus formos rankena nusagstyta briliantais, tačiau puošmena trys stambūs rubinai,kurie užbaigia kompoziciją. Toks kardas buvo skirtas maldai bei susikaupimui prieš mūšį. Damos mėgdavusios plaukų smeigtukus, toks nekaltas tačiau baisus ginklas, kurio nedidelė galvutė inkrustuota rubinu o ilgas smaigalys tarsi adata(dažnai su užnuodytu antgaliu) tarnaudavo,kaip slaptas ir ypač klastingas ginklas, pervėręs ne vieno narsuolio kaklą.

 Jau nuo senų laikų buvo ginčijamasi dėl brangakmenio spalvos etalono. Rubinas, turėjęs begalę atspalvių, erzino juvelyrus savo atmainomis. Galų gale prieita nuomonės , kad pats vertingiausias yra  purpuriniai rausvas su nežymiu violetiniu atspalviu  skaistus rubinas vadinamas “balandžio krauju”. Niekas negali pasakyti kas ir kada taip nusprendė, tačiau šis vertinimas galioja ir dabar. Nors puikūs yra ir tamsiai raudoni , ružavi, skaisčiai raudoni, bei neperšviečiami rubinai su žvaigžde(asterizmo efektas) tačiau brangiausi yra būtent taurieji “balandžio kraujo” rubinai. Galbūt viduramžių alchemikų bandymai sukurti amžinos jaunystės eleksyrą, kurio viena sudedamųjų dalių(spėjama pagrindinių) buvo toks rubinas,- paskatino įvertinti šį atspalvį? Alchemikai viduramžiais buvo ypač populiarūs. Tik nedaugeliui pavykdavo sukaupti reikiamų žinių ir jas naudoti gaminant vaistus bei nuodus. Sklando legendos ,kad jaunystės eleksyras tikrai buvo sukurtas bei išbandytas , tačiau iki šiolei niekam nepavyko jo pakartoti.Manoma ,kad visos sudedamosios dalys tai brangakmeniai ir vienas augalas. Žmonės ,kurie pasinaudojo gėrimu gyveno keletą šimtmečių, tačiau pasibaigus stebuklingajam gėrimui mirė baisioje neviltyje, nes taip ir nesugebėjo iššifruoti recepto.Kita legenda byloja apie tai ,jog jie iki šiolei gyvena Tibete, nes negali numirti ir yra pasmerkti amžinai egzistencijai.

  Šiaip ar taip su rubinu derėtų elgtis pagarbiai bei atsargiai. Nešioti papuošalus su juo  tai reiškia mylėti ir žavėtis šiuo mineralu, prisijaukinti jį kaip draugą lemta tik išrinktiesiems, Jeigu paveldėjote šį mineralą kaip šeimos brangenybę, būtinai nešiokite jį nors retkarčiais, Kas žino, galbūt jums pavyks pelnyti  rubino palankumą? Pajusite jėgą ir didelį energijos antplūdį, kurį teikia raudona spalva bei taurios mineralo vibracijos.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė

There is no image in this category

 

 

 

Phoca Gallery