Safyras

SAFYRAS

 Gruodis – baigiamasis metų mėnuo. Tai Kalėdų laukimas, apmąstymai gyvenimo temomis, metų darbų pabaiga. Meilė, kurią atnešė į pasaulį Kristus - tai ugnis ir šviesa. Tai Šaulio ir Ožiaragio mėnuo ir mineralai jų ypatingai reti, brangūs, pasižymintys charizmatinėmis savybėmis. Vienas iš jų  - safyras.

 Išgirdus šį žodį prieš akis iškyla mėlyna spalva, tačiau safyrai randami įvairiausių atspalvių nuo žydro iki raudono.

Pavadinimas manoma kilęs iš Graikų kalbos „Safairos“, arba nuo salos“ Safirin“, kuri yra Aravijos jūroje. Tačiau mokslininkai iki šių dienų randa vis naujo šio akmens pavadinimo versijų.

Nuo senovės laikų safyrai vieni geidžiamiausių brangakmenių. Mėgstami karalių bei imperatorių, garbinami kurtizanių ir kilmingų damų, kartais vadinami korundais. Ypač gražūs  ir reti žvaigždėtieji safyrai, kurie turi šviesios žvaigždės (asterizmo) efektą. Pusapvalis (kabošono) apdirbimas tik paryškina jų grožį. Kiek retesni,- oranžiniai safyrai, dar vadinami „padparadža“. Tačiau tradiciškai mineralas  - tamsiai mėlynas , vertinami visi nuo kašmyrinio iki šilkinio švytėjimo, mėlynumo atspalviai.

 Kietumas pagal Moosą 9, pagrindinės radimvietės: Australija, (iškasama 80 proc. safyrų pasaulyje) Birma, Brazilija,  Ceilonas, Indija, Tailandas, JAV ir kt.

Safyras simbolizuoja tikėjimą, harmoniją, ramybę, orumą ir vaizduotę. Net mažiausi akmenėliai yra labai gražūs, papuošaluose dažniausiai derinami su deimantais. Smaragdais bei rubinais. Safyro šūkis  - tikėjimas ir vidinė pusiausvyra.

Gamtoje pasitaiko baltų  mineralų, kurie vad. leiko safyrais ir pilkųjų taip vad . „naždakų“ .

Lyginant su deimantais stambūs mineralų egzemplioriai  sutikami retai. Patys  žinomiausi puošia Rusijos, Anglijos, Ispanijos, karalių karūnas. Ypatingai Juos mėgo Rusijos carienė Jekaterina II., užsakydama panagijas (medalionus) gausiai puoštus safyrais, unikalius auskarus bei kulonus, išlikusius saugyklose iki šių dienų.

  Safyras - dieviškas akmuo, simbolizuojantis nekaltybę ir išlaikantis jaunystę. Išlieka šaltas visomis aplinkybėmis, neįkaista nei nuo saulės, nei nuo kūno šilumos, padėtas po liežuviu – malšina troškulį. Dar ir šiais laikais beduinai keliaudami per dykumas ima su savimi neapdirbtus safyrus, perduodamus iš kartos į kartą, kaip vertingiausias šeimos relikvijas. Iškilus smėlio audrai jie deda šį mineralą po liežuviu, tai gelbsti nuo išsekimo daugelį parų.

Dangiškai žydras, tamsaus sodraus  indigo mėlynumo mineralas saugo žmogų nuo bereikalingų aistrų, staigių sekinančių įsimylėjimų, beverčių sandorių, nuostolingų pirkinių. Šio akmens šeimininkas tampa itin atsargus ir apskaičiuojantis savo galimybes. Akmuo padeda atvėsti  įjunkus į azartinius lošimus, sulaiko patrakėlius nuo pavojingų triukų , adrenalino paieškų mėgėjams pataria neprarasti budrumo. Tai neįkainojamas kaskadininkų talismanas – padedantis apskaičiuoti kiekvieną žingsnį, beviltiškose situacijose išlaikyti  šaltą protą kaip ir jis pats.

     Tačiau dėmesio - vargas safyro šeimininkui, sumaniusiam klastą, melą ar apgaulę. Net jeigu klasta pavyks – greitai viskas paaiškės. Nepaisančiam sąžinės balso geriau su safyru neprasidėti.

    Labai sena persų legenda pasakoja apie tai, kokiu tikslu ir kaip dievai sukūrė brangakmenius. Pasak dievų tai žmonių gundymai ir vilionės,  tikrinimas amžinųjų vertybių, vidinės pusiausvyros ir valios išbandymai. Šiam tikslui dievai pasitelkė gražiausias gamtos spalvas. Mokslininkai tai paaiškina daug prozaiškau: vykstant daugybei cheminių reakcijų kurios tęsėsi formuojantis žemės plutai - safyrai susiformavo kaip magmatitai ir pegmatitai.

Kiekviena epocha turėjo savo numylėtus brangakmenius. Safyrai –numylėtinių   favoritais tapo netik dėl savo grožio bet ir dėl didelio tvirtumo. Senovės Romoje šie akmenys  buvo plačiai naudojami ne tik juvelyrikoje. Iš jų senovės meistrai gamino antspaudus, herbus, pektorales. Jais gausiai puošė bažnytines regalijas, taures, kryžius

Šventųjų paveikslus, jie tarnavo kaip valiutos ekvivalentas. Ypatingai tada buvo vertinami kašmyriniai safyrai, kurie dėl savo šilkinio, sodraus  persiliejančio į violetinį atspalvio  vadinami  tauriausiais iš tauriausių. Jeigu dar pasitaikydavo žvaigždės efektas – akmuo tapdavo neįkainojamu. Pagal biblijinę legenda žvaigždėtasis safyras puošė karaliaus Saliamono skeptrą.

   Antspaudai žiede, su herbais iš safyrų  iki šių dienų randami Egipte. Muziejuose saugomi skarabėjai (talismanai vaizduojantys šventąjį vabalą) išdrožinėti iš šio akmens. Kapuose randamos lentelės, inkrustuotos safyrais su rašto pavyzdžiais, taip norėta pabrėžti įvykio iškilmingumą arba informacijos svarbą.

  Senovės Rusijoje bajorai mėgo rankų darbo sagas bei smeigtukus, puoštus „jachontais“ . Taip senojoje Rusioje vadindavo safyrus  ir  rubinus. Sagas įtraukdavo į testamentą, smulkiai aprašydami  kiek mėlynų ir raudonų jachontų kam turi atitekt

 po Petro I mirties, išsiųsdami Menšikovą į tremtį, bajorai raštu įsakė atimti keletą kailinių iš sabalų, bet svarbiausia suskaičiuoti sagas su jachontais, jas išlupti ir konfiskuoti kaip brangų turtą.

     Žinoma, per šimtmečius buvo ištyrinėtos ir įvertintos mineralo gydomosios savybės. „Jupiterio taurusis“ taip safyrą vadino  senovės magai ir gydytojai. Aprašymuose jam negailėjo pagyrų, vadino mistiniu akmeniu, kurio savybės pasireiškia pačiais netikėčiausiais būdais. Safyro miltelius gausiai naudojo valyti kraujui, mažinti spaudimui, nuimti galvos skausmui. Tačiau dėl vaistų brangumo  prastuomenei  safyro miltelius pakeisdavo  lauko špatų, kvarcų arba kitų mineralų milteliais.

 

    Italijoje, garsiosios Medini šeimos archyvuose, rasti aprašymai kaip Marija Mediči naudojosi safyro galia. Vienoje brangenybių saugykloje saugomas vienas žymiausių safyro egzempliorių - yai garsusis M.Mediči žiedas, kurio viršuje Safyras tarnavo nuodų rezervuaru. Nuodų karaliene praminta Marija net neslėpė, kad naudojasi žiedo paslaptimi. Kartą medžioklės metu, senas atsiskyrėlis, pamatęs šį safyrą išpranašavo Mediči kad ji taps pranaše, tačiau perspėjo daugiau nenuodyti. Marija perspėjimo paklausė ir po kurio laiko pradėjo garsėti savo pranašystėmis.

     Šiuolaikinė medicina taip pat neapseina be šių mineralų. Safyrai naudojami mikrostimuliatorių gamyboje, kaip tvirta ir nesukelianti pašalinių reakcijų medžiaga.

Ortopedija, oftalmologija , netgi stomatologija neapseina be safyrų. Pastaruoju metu ypač vertinami safyriniai dantų implantai.

    Šiais laikais safyro populiarumas pasiekęs viršūnę, apie tai sprendžiame iš mineralų kainos biržose. Kino ir muzikos pasaulio žvaigždės, galėdamos išleisti savo solidžius honorarus, gausiai  investuoja į safyrus. Nesiskaitydamos su kaina  atakuoja žymiausias pasaulio juvelyrikos firmas.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė

There is no image in this category

 

 

 

Phoca Gallery