Opalas

OPALAS

 Opalas – paslaptingas  įvairiaspalvis mineralas , labai įdomus savo sudėtimi. Nuo 6 iki 10 procentų jį sudaro vanduo , visa kita - amorfinis kvarcas ir metalų priemaišos. 

Kad nusakytum opalo spalvas drąsiai galima pasitelkti vaivorykštę ir dar pridėti pilką bei juodą spalvas. Mineralas pasižymi labai stipriu ir įvairialypiu spalvų žaidimu – opoliscencija – prie apšvietimo blizga tarsi iš apačios būtų  nuolat padėtas veidrodis.

Spalvų santykis pasiskirsto nuo to,  kokių metalų daugiau – geležies , marganco, nikelio ir k t.

  Pagal atspalvius opalai dar turi daugybę pavadinimų. “Arlekinais “ vadinami patys margiausi bei ryškiausi akmenys, kurie blyksi raudona , geltona, žalia, mėlyna ir kitomis spalvomis ir išsidėsto tarsi mozaika.” Džirasoliniais” – vadina tuos , kurie yra pieno spalvos su mėlynais blyksniais. “Ugniniai “ – tai ryškiai oranžiniai su gelsvais blyksniais peršviečiami tarsi karamelė. “Karališkieji “ – ypatingi opalai , kurių ryškiai raudoną centrą supa žalias lankas. Vieni iš daugiausiai paplitusių  “Taurieji” – opalai , jie turi labiausiai subalansuotą spalvų gamą. Ir dar keletas retesnių rūšių.

“Iš visų žemės brangakmenių opalo nesupainiosi su niekuo , – stiklinis  blizgus paviršius, pereinantis į drumzliną , kreminį lauką, o po juo  visų spalvų mozaika…”

  rašė Plinijus vyresnysis.

 Senovėje, dėl spalvų žaidimo opalais buvo ypač žavimasi. Plinijus aprašo atvejį, kaip puikus, didelis “Tauriojo” opalo žiedas sukėlė didelį imperatoriaus Antonijo pavydą ir pyktį. Pamatęs žiedą su opalu ant senatoriaus Honijaus rankos, be didelių užuolankų , paprašė žiedą parduoti. Honijus atsakė – niekada, prie visos pagarbos bei atsidavimo  imperatoriui.  Antonijus ištrėmė senatorių iš Romos. Opalai po to tapo tokie populiarūs, kad tuojau pat buvo įsigudrinta juos padirbinėti perdažant agatus bei stiklą. Žulikai taip užpildė padirbtais opalais rinką, kad įsiutęs Antonijus , brangakmenių pirkliams pasiskundus, prigrasino bausiąs mirties bausme ir prekeivius ir padirbinėtojus.

 Dažymas labai primityvus padirbinėjimo būdas, netgi praėjus šimtmečiams ir pavykus išgauti sintetinį opalo analogą,- tikrojo opalo spalvų žaidimo pakartoti beveik neįmanoma. Įdomiausia, kad panaši istorija – opalų padirbinėjimo manija, buvo kilusi Rusijoje, jau po revoliucijos. Tai paskatino sovietus įvesti begalę draudimų ir per visą šalį nusirito juvelyrų  ir meistrų  suėmimai bei turto konfiskacijos. Maždaug tuo metu buvo  nustatyti brangiųjų metalų prabų standartai, kurie po okupacijos įsigaliojo ir Lietuvoje. Buvo nuspręsta ,kad tarybiniams piliečiams geriausiai tinka “raudonas  auksas”, taip kitos aukso spalvos ilgam buvo išstumtos iš rinkos.

Besaikis padirbinėjimas labai pakenkė  šiam puikiam brangakmeniui. Susidomėjimas juo šimtmečių bėgyje tai atgimdavo ,tai vėl išnykdavo. Taip atsitiko su opalais Antikos laikais, amžiams prabėgus istorija pasikartojo Rusijoje  caro Ivano Rūščiojo valdymo laikais.

 Caras tarp kitų brangakmenių gavo opalą (pagal aprašymus tai galėjo būti “taurusis” opalas) dovanų iš seno Indijos pirklio.Užsakęs nukalti žiedą, labai jį pamėgo, niekad nesiskirdavo. Ilgainiui  caras pastebėjo, kad akmuo kartais tampa raudonas ,kartais žalias,- tai jį be galo sudomino.Sukvietęs juvelyrus bei alchemikus ilgai aiškinosi ,ką tai galėtų reikšti. Vieno pokalbio metu, prieš tai buvęs balzganas , akmuo staiga tapo raudonas tarsi kraujas. Netrukus caras apsirgo, jis ilgai karščiavo. Pasveikęs , nusprendė, kad jį norėta nunuodyti ir tapo dar nuožmesnis bei žiauresnis. Niekada nesiskirdavo su mylimu žiedu.

Specialistai šiandien tai paaiškina paprastai, kadangi opale yra vandens iki10 proc., pakilus kūno temperatūrai, mineralas įkaista ir garina drėgmę. Norint ilgai išsaugoti gražų brangakmenį retkarčiais jį rekomenduojama pamerkti įgėlą vandenį.

 Caro Ivano Rūsčiojo žiedas per stebuklą išliko iki mūsų dienų,(saugomas Rusijos brangakmenių fonde). Metraštininkai aprašinėdami caro valdymo laikotarpį, be kita ko paminėjo, kad po  jo mirties, visomis vaivorykštės spalvomis spindėjęs opalas,- išblyško, prigeso ir daugiau niekada nebežėrėjo. Dabar jis panašus į paprastą lauko akmenėlį.

  Po Ivano Rūščiojo mirties daugelis dalykų keldavo baimę. Opalas vėl pateko nemalonėn,- brangakmenio pradėta prisibijoti.

Kadangi Europoje, o ypač Anglijoje opalai buvo mėgiami karališkuosiuose dvaruose.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė

There is no image in this category

 

 

 

Phoca Gallery