Gemologija – mokslas apie mineralus

Spausdinti

Gemologja tai mokslas tyrinėjantis mineralus-akmenis, jų  atsiradimą  ir sudėtį.
Gemologija šiandien glaudžiai susijusi su daugybe mokslo sričių - mineralogija, genetika geologija, archeologija ir kt. Būtent išsamus žvilgsnis į mineralogiją padėjo genetikams ištirti žmogaus genomą. Nėra žmoguje nei vieno organo kuriame nerastume atskirų mineralų grupių.

Be to šiandien gemologija - tai ir astrofizika ir kibernetika ir ontogenija (mokslas apie paveldimumą mineraluose) ir galų gale astrologija, kurioje tiek daug rašoma apie brangakmenių

ir mineralų gydomąsias galias, kad galiausiai priskiriama jiems būtų ir nebūtų savybių.

Norėtųsi apginti visus mineralus, nes gamta taip viską sutvarkė, kad nėra nei vieno akmenėlio,

kuris pakenktų žmogui. Taigi tvirtinimas, kad „man netinka perlai“ arba “man būtina nešioti tik  smaragdus“, arba “vienas aleksandritas prišaukia vienatvę“ ir kitos, liaudiškai tariant – pasakos ir legendos kuriomis meistriškai naudojasi bobutės, būrėjai, magai ir visokio plauko apsišaukėliai.

 

Nenorėčiau mesti akmens į profesionalių astrologų bei ekstrasensų daržą, kadangi jie pirmiau už eilinį pilietį jaučia akmens energetiką, jo gydomąsias galias ir mato mineralo aurą.

Parapsichologijoje tai vadinama – psichometrija (informacijos skaitymas iš asmens biolauko)

Taigi tik natūralūs akmenys kaip ir žmonės gimsta, auga, gyvena, serga, sensta ir miršta.

Tik laikas, lyginant su žmogaus ne dešimtys, o šimtai milijonų metų. Mokslininkai, paskyrę gyvenimą mineralų tyrinėjimui, priima akmenis, kaip gyvus organizmus. Geologai netgi turi terminą - „mineralų atmintis“. O mineralų prisitaikymas prie šiuolaikinių sąlygų yra unikalus ir kur kas spartesnis  negu žmonių. Kristalai pavargsta, sensta, be to jie sugeba ilsėtis, netgi gali skleisti garsus. Tarsi gyvi organizmai jie auga žemės gelmėse, moka atsinaujinti, perduodant informaciją apie tai per atstumą. Sintetiniai akmenys, deja, tokių savybių neturi.

Ontogenija - tai mokslas nagrinėjantis mineralų naujų rūšių atsiradimą ir paveldimumą.

Geologija ir geodezija kiekvieną penkmetį paskelbia pasauliui apie naujai atrastas mineralų rūšis. Gemologija nagrinėja jų sudėtį, juos skirsto ir klasifikuoja.

Įvairių šalių mokslininkai, tyrinėdami akmenis, toms pačioms mineralų grupėms taikė skirtingus vertinimo kriterijus, pavadinimus, netgi kainas. Dėl to 1978 metais Europoje buvo pasirašyta Konvencija, kuri patvirtino kriterijus bei sąlygas brangakmenių vertinime. Vėliau konvencija buvo ne kartą papildyta. Lietuva nuo 2004 kovo 30 dienos taip pat vadovaujasi tarptautine konvencija.

Pirmiausia į ką atkreipiame dėmesį apžiūrėdami  brangakmenį, tai dydis, spalva, po to forma ir tik vėliau pastebime apdirbimą. Metalas tik paryškina bei papildo akmens grožį. Manoma, kad spalvų pasaulį žmogus pradėjo pažinti stebėdamas gamtą, o atspalvius - tyrinėdamas mineralus.

Šiandieną visiems gerai žinoma raudonos - rožinės, mėlynos bei violetinės, juodos ir kitų spalvų įtaka  regėjimui, nuotaikų kaitai, sveikatai. Kiekvienos iš jų perteklius arba trūkumas sukelia įvairius negalavimus.

Nustatyta, kad brangakmenių spalvos intensyvumas priklauso nuo metalų kiekio juose. Pvz.: kuo daugiau chromo tuo raudonesnis rubinas, kuo daugiau geležies tuo intensyvesnis žalias smaragdas ar malachitas. Nuo geležies kiekio taip pat priklauso granato raudonumas.

Chromas, manganas, nikelis, geležis, kobaltas, varis ir kt. metalai mineraluose pasiskirsto netolygiai. Dėl šios priežasties natūralūs brangakmeniai pasižymi dažnai labai skirtingais atspalviais. Ypatingai didelį spalvų spektrą turi berilai, granatai, aleksandritai, opalai, turmalinai.

Tačiau gemologijoje kaina priklauso nuo nustatytos vienos ar kitos mineralo rūšies spalvos standarto, pvz., safyras tamsiai mėlynas arba žydras, smaragdas intensyviai žalias, rubinas ryškiai avietinis ir t.t. Tačiau kaip išimtį galima paminėti berilą. Ypatingai retai randami skaisčiai raudoni jo egzemplioriai (taip vadinami Bigsbitai) kainuoja daugiau negu rubinai ar netgi briliantai.

Manoma, kad akmuo pats pritraukia jam tinkamo žmogaus dėmesį, pats pasirenka šeimininką.

Ypač moterys, netgi nesiruošdamos įsigyti papuošalų, dažnai mėgsta lankytis juvelyrikos salonuose, gėrėtis brangakmenių spindesiu, jų grožiu. Ir ne veltui - tai ypač ramina bei atpalaiduoja, tuo metu nekamuoja jokios pašalinės mintys, prisimenamos tik maloniausios gyvenimo akimirkos, kelionės, šventės. Ne taip svarbu, koks tuo metu buvo įsigytas ar gautas dovanų brangakmenis, svarbiau - kokiomis aplinkybėmis. Gimtadienis ar pilnametystė, sužadėtuvės ar vestuvės, kūdikio gimimas ir kitos svarbios progos dažnai įprasminamos papuošalo dovanojimu. Akmenėlis sukaupia šią informaciją ir ilgai ją išlaiko bei perduoda žmogui. Dėl šios priežasties nepatartina pirkti papuošalus lombarduose, nes ten jie patenka ne iš gero gyvenimo, dažnai ašaromis aplaistyti, nuo ligonio rankos, arba dar blogiau - vogti. Dėl energetinės priklausomybės negalima papuošalų skolinti - duoti panešioti kitiems.

Dažnai vyras, visai be priežasties, užsinori padovanoti žmonai auskarus ar žiedą, o ši atšauna- kam man toks brangus daiktas, geriau pirkim naują sofą. Moteris netgi nenujaučia, kaip nuvilia savo žmogų. Papuošalas žmonai tai meilės energija, kurią vyras norėjo perduoti moteriai ir rado būdą tai padaryti materialia forma.

Kiekvienas brangakmenis yra unikalus gamtos kūrinys, turintis savo istoriją, kaupiantis savo informaciją. Pažinti  šias gamtos duotas savybes padeda - gemologija.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė