JUVELYRIKA ŠIANDIEN

Spausdinti

   Lietuvės, apimant visus etnografinius regionus, turi gilias papuošalų nešiojimo tradicijas. Tačiau šiuo metu, kai sovietmetis įnešė savo "palikimą" ir supratimą apie aukso spalvą, akmenis, kai šalia sėkmingai gyvuoja pigi ir brangi bižuterija, įvairiausi pakaitalai,- tradicijos papuošalų srityje formuojasi iš naujo. Tiksliau jų Lietuvoje, imant "atgimimo laikotarpį" iš viso nėra.

   Iš pažiūros kaip ir viskas gerai: juvelyrai - talentingi, pajėgūs konkuruoti, kuriant vienetinius papuošalus, dizainas ir darbų kokybė - puikūs. Jeigu nekreipsime dėmesio į "turkišką pigumėlį", įvairias senienas, tai rasti vieną kitą daiktelį parduotuvėse - galima. Solidžiausiai atrodo klasikiniai Rusijos ir garsių pasaulio juvelyrikos kompanijų gaminiai. Taigi pasirinkimas, kad ir nedidelis yra, tačiau papuošalų įsigijimo bei nešiojimo tradicijų pasigendama.

  Vienodai komiškai atrodo pusamžės moterys pasipuošusios "plastmasine" bižuterija, ypač "klipsais". (Bižuteriją virš 40-mečio rinktis derėtų labai atsargiai, geriau jos visai atsisakyti.) Taipogi jaunos ponios, užsikrovusios ant savęs viską ką turi : kiekvienas pirštas - žiedas, arba smulki moterytė su penkiomis grandinėlėm ant kaklo. (Grandinėlė, kokio stambumo ji bebūtų, turi likti viena. Išimtis - apyrankės).

  Praėjo rusiškų “poceluičikų” bei “savaitėlių” (7 ploni žiedeliai, maunami ant vieno piršto) mada, kai tokį rinkinį kiekviena stengdavosi įsigyti. O kur dar visi “rubinai ir safyrai”, kurie (su labai retomis išimtimis) buvo masiškai sintetinami. Dabar iš šių paveldėtų “brangenybių” – menka nauda.

  (Dirbtiniai korundai ir kiti brangakmeniai buvo pradėti sintetinti Europoje 19a. pabaigoje. Tai atskira ir įdomi tema).

   Sovietinė valdžia negailėjo aukso liaudžiai. 583, 585 praba buvo plačiai naudojama juvelyrikoje (raudonas auksas). “Spalvotų akmenų” taip pat nepagailėta. Ko gero vienintelis mineralas, kuris išvengė klastočių,- tai deimantas. Jų Rusijoje ir seniau ir dabar pakankamai. Skirtingo apdirbimo, dažnai labai kokybiški, jie plačiai naudojami juvelyrikoje iki šiol. Pirmą kartą susintetinti deimantą 1950m. pavyko Amerikoje, tačiau iki dabar nėra pasiekta norima kokybė, reikalinga apdirbimui. (Atskira tema)

  Šiandieną, įvairaus amžiaus moterims, norėčiau patarti atidžiau pažvelgti į save, kad renkantis papuošalą neįsigytumėte “eilinio”, kuris po kurio laiko užmirštamas. “Geriau brangiau, bet solidžiau” – taisyklė, ypač tinka renkantis auskarus bei žiedą.

  Žalias jaunimėlis – margaspalvis ir stebėtinai dvilypis: arba visko ir labai daug arba visiškai nieko, tik “mobilus” ant kaklo. Pirmas variantas – kur kas geresnis, nes norėtųsi priminti visoms, ir jaunoms ir senoms – telefonas – ne kulonas ir jo dirželis, koks puošnus bebūtų, nepuošia krūtinės. Jis patogus darbo metu, tačiau prie kavos puodelio ar vyno taurės, derėtų paslėpti rankinėje.

  Jaunos panelės ir moterys besipuošiančios siuvinėtais biseriu ar odiniais dirželiais, apyrankėmis, metalinėmis segėmis, auskarėliais į nosį, antakius, ausis ar kitas kūno vietas ir dar nepamirštančios močiutės dovanoto žiedelio, visada bus žavios ir nepakartojamos. Jos atrodys originaliau už tas, kurios ignoruoja papuošalus ir dėvi vieną nutįsusį nertinį. Taip elgdamosi jos pamažu išbando daug įvairaus stiliaus papuošalus, bižuteriją, atranda tai, kas joms miela ir brangu. Pradeda derinti avangardą su klasiką, prisimena, ką nešiojo mama ar teta. Gauna dovanų papuošalus iš draugų ir mylimųjų; renkasi joms mielus akmenis, mineralus (atskira tema).

  Solidžioms ponioms, kurios ir šiaip senai pastebėjo, kad be mylimų auskarų iš namų – tai kaip nuogai į gatvę. Joms norėčiau priminti, kad močiutės labai mylėjo ir mėgo puoštis sagėmis. Jos, beje, šiais metais vėl madingos. Senoviškos ir naujos, įvairių formų, ypač stambių, puoštos emale ar kriauklėmis. Ilgi segtukai–segės ant paltų, švarkų, apykaklių, šalių bei įvairių manto. Taipogi madinga segėmis puošti skrybėles, kepures, beretes. Žvilgsnis į bankų, ofisų tarnautojas, kukliais kostiumėliais, taip pat rodo, kad sagė – nepamiršta.

  Mielos moterys, tai tik keletas minčių aktualia tema. Nuo seno papuošalai – užbaigiamoji, o dažnai viena pagrindinių garderobo dalių. Juk įsigiję naują rūbą, visada dairomės priedų, aksesuarų, galiausiai – papuošalų. Nepamirškite, kad natūralūs akmenys, metalas kaupia energiją, veikia jus kaip laidininkai. Jie suteikia arba atima energiją, gydo, myli ir saugo.

  Kiekviena iš mūsų intuityviai jaučia, kokį žiedą ar apyrankę norisi nešioti šiltu ar šaltu metų laiku, kuo puoštis šeimos švenčių, priėmimų progomis ar einant į teatrą, koncertą. (Tai vėl atskiros temos).

  “Ekonomija papuošalams ir kvepalams - tai ekonomija jausmams…”,- pasakė Chanel sukūrusi savo garsiuosius kvepalus.

Ekspertė gemologė Alma Dūdienė